img

Profsąjunga, kokios Lietuvoje dar nebuvo: gina krikščionių darbuotojų teises

Profsąjunga, kokios Lietuvoje dar nebuvo: gina krikščionių darbuotojų teises

Krikščioniškos profesinės sąjungos seniai kūrėsi tiek katalikiškose, tiek protestantiškose šalyse Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Vienos jų jungė tikinčiuosius darbuotojus, kitos kūrėsi kaip konservatyvesnė atsvara analogiškoms socialistinėms organizacijoms.

Lietuvoje šiandien taip pat veikia apie 70 narių turinti Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga, kurios tikslas – ginti tikinčiųjų teises ir laisvę į pažiūras. Organizacijos kūrėjų teigimu, tikintieji darbe vis dažniau susiduria su spaudimu ir ribojimais, o kai kurie procesai Vakaruose liudija, kad šis spaudimas netrukus gali labai išaugti.

LKDPS savo nariams žada teisinę bei socialinę paramą, savanorystės programas ir daug kitų veiklos rūšių, įskaitant streikų ir protesto akcijų organizavimą. Kartą per mėnesį aukojamos mišios. Iš 9 LKDPS tarybos narių – 8 mokslų daktarai.

 

Sunerimę dėl sąžinės ir žodžio laisvės

Profsąjungos pirmininkas Audrius Globys portalui Alfa.lt sakė, kad svarbiausia priežastis kurti organizaciją buvo augantis dirbančių tikinčiųjų nerimas. „Daugėja profesijų, kuriose auga savicenzūra, o krikščionių darbuotojų atžvilgiu juntamas „atšaukimo kultūros“ (cancel culture) poveikis. Ypač tai pastebime universitetuose, mokyklose, sveikatos apsaugos sistemoje. Vis dažniau pasitaiko sąžinės, religijos ir žodžio laisvės ribojimų. Visuomeninėje veikloje pats ne kartą susidūriau su tuo, kad, paprašęs žmogaus parašyti straipsnį arba dalyvauti televizijos laidoje, gaudavau neigiamą atsakymą, nes žmonės tiesiog bijo viešai išsakyti savo nuomonę, bijo tuo sukelti darbdavio nepasitenkinimą“, – pasakojo LKDPS vadovas.

Anot jo, tikinčiųjų susirūpinimą skatino ir pernai keltos teisėkūros iniciatyvos, tokios kaip tos pačios lyties partnerystės arba neapykantos kalbos įstatymai bei Stambulo konvencija. Krikščionių profsąjungos nariai mano, kad visos šios iniciatyvos yra susijusios tarpusavyje, todėl dar labiau neramina.

„Neapykantos kalbos įstatymo, jei toks bus priimtas, reikšmė labiausiai išaugtų priėmus Partnerystės įstatymą ir Stambulo konvenciją. Tuomet tai taptų labai galingu įrankiu prieš tikinčiuosius“, – sakė A. Globys.

Pasak jo, tai patvirtina kitose valstybėse šiuo metu vykstantys procesai. Vienas garsiausių – baudžiamoji byla dėl neapykantos kalbos Suomijos liuteronų evangelikų vyskupui Juhanui Pohjalai. Svarbu pabrėžti, kad kaltinimai jam metami už pasisakymus, kai Neapykantos kalbos įstatymas dar nebuvo įsigaliojęs. Lietuviškame įstatymo variante taip pat numatoma galimybė bausti už pasisakymus „atgaline data“.

„Suomių prokurorai teigia, kad krikščioniškas mokymas apie lytiškumą kursto neapykantą ir pažeidžia įstatymus, apsaugančius lytinės tapatybės grupes. Taigi, Biblijos citavimas gali būti laikomas neapykantos kalba. Faktiškai cenzūruojamas Šventasis Raštas“, – pasakojo Alfa.lt pašnekovas.

<…>

Skaitykite daugiau alfa.lt